Kovo 22 d. Unesco paskelbta pasauline vandens diena!
Vanduo - brangiausias gyvybės šaltinis, be jo neišgyventumėme nei kelių dienų. Žmogaus kūną sudaro 60-70% vandens, o netekus 12-20% vandens, apsinuodijus kitais organizmo elementais - kūnas žūtų. Ne veltui dauguma medikų, sportininkų ar sveikos mitybos specialistų akcentuoja, jog norint išlikti sveikam būtina gerti vandenį kiekvieną dieną. Nors nepamirškime fakto, jog per didelis kiekis vandens mus taip pat gali pražudyti. Vandeniu taip pat įmanoma apsinuodyti - geriant per daug vandens, dėl netinkamo natrio lygio organizmo ląstelėse padidėja skysčių.
Vandens svarbą suprato jau ir mūsų protėviai! Nuo senų laikų visame pasaulyje žmonės garbino vandenį, atlikdavo įvairius ritualus, kurdavo vandens užkalbėjimus, įvairius mitus, padavimus. Vanduo buvo įprasminamas ir muzikoje! Kurta daugybė įvairių dainų apie vandenį - upes, ežerus, jūrą, šaltinius ir t.t. Besivystant instrumentams buvo kuriamos įvairios simfonijos, sonatos, preliudai, etiudai ir daug kitų žanrų, kurių pagrindinė tematika - vanduo.
Kokį tiesioginį ryšį turėjo vanduo ir muzika?
Tobulėjant technologijoms mokslininkai bei muzikantai pradėjo eksperimentuoti muzikos garsais bei stebėti kaip garsų bangos atrodo vandenyje?
Vienas iš eksperimentų buvo garso pagalba išgauti stroboskopinį efektą. Stroboskopas - tai ryški mirksinti lempa, kuri mirksėdama tarsi sustingdo matomą vaizdą. Tas mirksėjimas ir yra stroboskopinis efektas, tačiau kaip šį efektą perteikti vandens tėkmėje? Šiam eksperimentui reikalingi keli elementai: guminė žarnelė, vandens šaltinis, garsiakalbis, dažnį generuojanti programa, 25-ių kadrų per sekundę kamera, lipni juosta. Tikslas yra garso pagalba suvirpinti vandens tėkmę. Nors realybėje efektą sunku pamatyti savo akimis ir tam reikėtų pasinaudoti stroboskopu, per kamerą efektas aiškiai matomas. Taip yra todėl, jog kamera filmuoja 25 kadrus per sekundę ir nustačius garso aukštį 25 Hz - dažniai sutampa. Įdomu tai, jog jeigu garso aukštį sumažintume iki 24 Hz kameroje matytume kaip vanduo kyla į viršų, nors iš tikrųjų vanduo krenta žemyn.
Virpinamas vanduo sudaro įvairias, neįtikėtinas formas. Šios formos priklauso nuo garsų aukščio, tembro, o jei skambėtų daugiau nei vienas instrumentas - rezultatą gautume įspūdingą.
Susidomėjimas vandes ir garso ryšiu neblėso ir buvo pradėta kurti instrumentus vandens pagrindu. 2005 metais kanadiečių profesorius, inžinierius ir išradėjas Steve Mann bei mokslininkas, išradėjas, verslininkas Ryan Janzen sukūrė akustinį vandens instrumentą hidrolofoną, o 2011m. šį instrumentą užpatentavo. Groti šiuo instrumentu neįprasta, nes atlikimo metu, muzikantas turi tiesiogiai liestis su vandeniu! Norint išgauti atitinkama garso aukštį, ar sugroti harmoniją tenka pirštais uždengti skylutes, pro kurias teka vandens srovelės.
Tačiau tai dar ne viskas! Danijos muzikantų tandemas „Between Music“ sugalvojo muziką perkelti po vandeniu! 2016 metais Roterdamo festivalyje "Operadagen" 5-ių muzikantų grupė pristatė pasaulinę premjerą "AquaSonic".
Kadangi koncerto instrumentai panardinti po vandeniu - tokios idėjos realizavimui prireikė kelerių metų pasiruošimo: mokslinių tyrinėjimų, inžinerinių sprendimų, daug praktikos ir drąsos. Šis tandemas bendradarbiavo su prieš tai minėtais mokslininkais, išradėjais S.Mann, R.Janzen bei kitais programuotojais ir išradėjais Andy Cavatorta, Vokietijos bendrove "Mezzo-Forte", britų meistru, inžinieriumi Matt Nolan ir kitais, kurie padėjo sukurti ir pritaikyti instrumentus po vandeniu. Koncerto metu muzikantai instrumentais groja panirę vandenyje, specialiai koncertui sukonstruotuose akvariumuose. Rezultatas tikrai stulbinantis, hipnotizuojantis, užburiantis savo mistiška atmosfera.
MuMok - panirkime į muziką kartu!
Straipsnio autorė Karolina Ramonė
Add comment
Comments