Iš ko kilo miuziklas?​

• Menestrelių vaidinimų – JAV teatro rūšis, kuriose baltaodžiai artistai parodijuodavo juodaodžių vergų šokius ir dainas. Baltaodžiai aktoriai nusidažydavo savo odą juodais dažais ir imituodavo juodaodį žmogų. Juodaodžiai artistai po kiek laiko taip pat pradėjo dažyti savo veidą juoda spalva, keisdami veido dažymo pamatinę idėją...Kita vertus, juodaodžiams aktoriams nebūdavo daug pasirinkimų. Tai buvo būdas įtikti publikai. ​
  Tai buvo ryškiai rasistinis žanras, nuteiktas prieš juodaodžius žmones. Veido dažymas
   juoda spalva iki šiol laikomas įžeidžia forma. 

Pirmieji kompozitoriai​

1920-1930​

Šiuo laikotarpiu muzikinė komedija pasiekė savo ryškiausią laikotarpį. Jerome Kern dirbdamas su 
Guy Bolton ir P.G.Wodehouse parašė daugybę pribloškiančių komedijų. ​
Ryškius miuziklus kūrė George ir Ira Gershwin "Oh, Kay!"(1926), "Funny Face"(1927), "Strike Up the Band"(1930) t.t.​

Rodgers ir Hart​

• Richard Rodgers (kompozitorius) ir Lorenz Hart (rašytojas)  - kartu sukūrė 28 sceninius miuziklus ir virš 500 dainų.  ​
  Vienos ryškiausių dainų: ​
  Mountain Greenery; Isn't It Romantic?; You are Too Beautiful; Blue Moon; The Most Beautifuk Girl In The World; Ev'rything I've Got;...​

Harold Arlen

• Amerikiečių kompozitorius, aranžuotojas, pianistas, dainininkas, parašęs populiarias dainas "Over The Rainbow", "Blues in the Night", "Come Rain or Come Shine", "I love a Parade", "Stormy Wheather".​
• Jau vaikystėje Arlen parodė išskirtinius gabumus muzikai, ir nebaigęs mokyklos subūrė savo ansamblį, su kuriuo, 
  būdamas 24 metų jau intensyviai koncertavo ir galėjo pragyventi iš atlikėjo karjeros. ​
  Už dainą Over the rainbow, parašytą miuziklui The Wizard of Oz  - Ozo šalies burtininkas, Arlen gavo Oskarą. ​
• Šis filmas išleistas 1939 metais tapo visų šeimų žiūrimiausiu filmu. ​
  Dorothy Gale (pagrindinė veikėja) nusprendžia pabėgti iš savo tetos namų kartu su savo šuniuku Toto. Netrukus namo ją vėl sugražino profesorius Marvel (šarlatanas). Tačiau netrukus juos užklumpa tornadas, Dorothy apalpsta...o atsibudus atsiduria stebuklingoje Ozo šalyje, su gausybe keistų veikėjų (maži žmogeliukai, kalbantys 
  medžiai,  raganos...)​

Miuziklas tampa vientisesnis

1927m. Jerome Kern   "Show Boat" 

Tai buvo pirmasis miuziklas, pateikiantis vientisą siužetą, kurioje muzika tapo neatsiejama nuo pasakojimo dalimi. Pilnai toks žanras susiformavo tik 1940 m.

West Side Story - America

Iki 1960-ų metų miuziklai buvo rašomi labai struktūriškai. Kompozitoriai kūrė daugybę ryškių miuziklų, pradėti kuri filmai paremti miuziklo
 žanru. Vienas ryškesnių Leonardo Bernsteino "West Side Story" - tai  Shakespeare "Romeo ir Džiuljetos" amerikietiškoji versija.​

Nuo 1960 miuziklai pradėjo išsiskirti į skirtingus stilius​

• Roko opera​
• Operinio stiliaus miuziklas​
• Ekstravagantiški miuziklai su įspūdingomis scenografijomis​
• Paremti socialinėmis tematikomis​
• Paremti nostalginėmis nuotaikomis​​
• …​
  Pirmasis ryškesnis pavyzdys "Hair", kuris išryškino socialinį disonansą, derindamas trankią muziką, jaunatvišką maksimalizmą, 
  nuogumą.​

Andrew Lloyd Webber​

Kitas pavyzdys, kuomet buvo derinama roko muzika su biblijinėmis istorijomis "Jesus Christ Superstar".​
​
Šis kompozitorius sukūrė daugiau ryškių miuziklų ("Cats", "Phantom of the Opera", "Evita", ), kurios tapo žymios pasauliniu mastu ir iki šiol atliekamos žymiausiuose teatruose.​

 Stephen Sondheim "Sweeney Todd"

Demoniškas Flyto gatvės kirpėjas.Stephenas Sondheimas – ryškus XX a. muzikinio teatro novatorius, apvertęs aukštyn kojom miuziklo žanrą ir priartinęs jį prie operos, atradęs savitą dramos ir muzikos sintezę. Jo miuziklai stebina savo neįprastais, šokiruojančiais siužetais, intriguojančiais personažais ir drąsiais sprendimais. Sondheimo tikslas – įtraukti žiurovą į veiksmą, kad jis užmirštų, jog istorija yra dainuojama! Miuziklas „Sweeney Todd“ kuria be galo vizualų, modernų ir teatrališką reginį, paremtą puikia muzikos ir dramos vienybe.​
Ypatingas ir išskirtinis vieno iš išradingiausių šiuolaikinio kino režisieriaus Timo Burtono intriguojantis „Oskaru“ apdovanotas filmas pasakoja apie kirpėją Svynį Todą, kuris norėdamas atkeršyti, meistriškai žudo savo kirpyklos klientus, o panelė Lovett, čia pat įkūrusi kepyklėlę, padeda paslėpti jo skerdynių pėdsakus, kepdama pyragaičius iš žmogienos ir juos parduodama nieko nenutuokiantiems miestiečiams.​

"The Lion King" Elton John

Galvodamas, kad nužudė savo tėvą, mažas liūtukas Simba iškeliauja tremtin ir atsisako teisės užaugęs tapti karaliumi. Čia jis sutinka griaužiką Timoną ir Afrikos tapyrą Pumbą, kurie tampa geriausiais liūtuko draugais. Bėga laikas, Simba užaugo. Kartą atsitiktinai sutinka vaikystės draugę Nalą ir ją įsimyli. Jos ikalbėtas, Simba grįžta į savo gimtinę ir kaunasi su dėde Scaru dėl teisės į sostą. Filmukas už geriausią dainą ir geriausią garso takelį pelnė 2 “Oskarus”.​

„VELNIO NUOTAKA“ –
Tai pirmasis lietuviškas miuziklas pagal Kazio Borutos apysaką 
„Baltaragio malūnas“

• Režisierius - Arūnas Žebriūnas​
•  Scenarijaus autorius - Sigitas Geda ​
• Kompozitorius - Viačeslavas Ganelinas​
• Siužetas Kartą Rojuje, Aukščiausiajam prisnūdus nuo saldžių choralų, angelai ima maištauti. Atsipeikėjęs jis rūsčiais žaibais išsvaido nepaklusniuosius. Vienas jų – Pinčiukas – išmestas iš Rojaus atsiduria senyvo malūnininko Baltaragio kūdroje. Žmogus ir nelabasis sudaro sandėrį: malūno sparnai suksis net be vėjo, į namus ateis Baltaragio geista Marcelė, bet tai, ko Baltaragis dar neturi, priklausys Pinčiukui. Marcelė gimdydama miršta, o jos duktė Jurga išauga gražuole, pamilsta… Tačiau ne Pinčiuką, o šaunų berną Girdvainį. Netrukus Jurgai tenka pripažinti, kad Girdvainiui labiau rūpi ne ji, o išpuoselėti jo žirgai. Šiuos pavagia Pinčiuko pasamdytas arkliavagis Raupys. Palikęs Jurgą ir viską pasaulyje pamiršęs, Girdvainis išbėga ieškoti savo mylimų žirgų, kurių neradęs – išprotėja. Sielvartaujanti Jurga suserga. Vieną vakarą pamačiusi nusiminusį Girdvainio atvaizdą lange, ji išbėga į lauką ir, sekdama paskui jo tolstantį šešėlį, nuskęsta ežere.​

Giedriaus Kuprevičiaus miuziklas "Ugnies medžioklė su varovais"​

Du jaunuoliai – Monika ir Rolandas – pamilsta vienas kitą, bet netrukus yra priversti išsiskirti, nes Monika išvažiuoja mokytojauti. Laukdama stotyje traukinio, Monika atsitiktinai sutinka kareivį Julių, šis iš pirmo žvilgsnio ją pamilsta. Atėjęs atsisveikinti Rolandas skaudina Moniką, Julius trenkia jam į veidą, jiedu susimuša, pasigirdus milicininko švilpukui Rolandas pabėga, Julius lieka gulėti su sulaužyta ranka. Monika Juliui pajunta simpatiją ir gailestį, nusiveda jį į traukinį. Jie kartu gyvena kaip draugai, nes Monika niekaip negali iš savo širdies išrauti meilės Rolandui. Juliui sugyja ranka ir jis išeina, Monika sužino, kad laukiasi, tačiau Rolandas nenori jos vesti, gyventi kartu, jis nori laisvės. Galiausiai Monika išteka už Juliaus ir stengiasi jį pamilti, bet vieną dieną susitikus jos mylimiems vyrams įvyksta konfliktas, ji pasijunta blogai, ligoninėje pagimdo dukrelę, tačiau pati miršta. Julius neatiduoda kūdikio tikrajam tėvui Rolandui ir toliau jį augina pats.​

Straipsnį paruošė Karolina Ramonė