Muzikos garsai ir jų pavadinimai

Muzikos garsai ir jų pavadinimai

Nors muzikos pasaulis beribis ir egzistuoja begalės įvairiausių dainų, o tos dainos sudarytos iš įvairiausių natų kombinacijų, visgi pagrindiniai natų pavadinimai yra tik septyni - DO RE MI FA SOL LA SI.

Jų vieta klaviatūroje visą laiką tokia pati, tačiau kaip žinoti, kuris baltas klavišas ką reiškia?

Klaviatūra suskirstyta į baltus ir juodus klavišus. Juodų klavišų yra mažiau už baltus ir jų išsidėstymas skiriasi. Dviejų-trijų seka pasikartoja per visą klaviatūrą. Būtent ši juodų klavišų seka mums leidžia surasti garsus DO RE MI FA SOL LA SI, kurie skambinami tik baltais klavišais. 

Muzikos garsai turi skiemeninius ir raidinius pavadinimus.

SKIEMENINIAI PAVADINIMAI

XI a. skiemeninius pavadinimus sugalvojo pritaikyti vienuolis Gvidas iš Areco miesto arba kitaip žinomas kaip Gvidas Arecietis (Guido d'Arezzo).

Tuo laikotarpiu muzika nebuvo tiksliai užrašinėjama. Muziką galima skirstyti į dvi kategorijas: pasaulietinę ir religinę. Būtent religinėje muzikoje raštas buvo tobulinamas, o vienas ryškiausių asmenybių muzikos rašto istorijoje buvo Gvidas Arecietis.

Gvidas priklausė Benediktinų ordinui. Ankstyvoje tarnystėje jis pastebėjo, jog vienuoliai naujas liturgines giesmes mokosi labai chaotiškai. Tuo metu jis tarnavo vienuolyne St. Maur des Fosses netoli Paryžiaus. Savo raštuose jis žymėjo įvairiausius muzikos kalbos patobulinimus. Tai kėlė kitų vienuolių erzulį bei pasipiktinimą ir šie išsiuntė Gvidą į kitą vienuolyną - Pomposa.

Pomposoje jis taip pat susilaukė daug intrigantų dėmesio ir savo ruožtu pasiprašė į Arezzo vienuolyną. Būtent šiame gyvenimo periode Gvidas sukūrė naują muzikos natų sistemą, kuria naudojamės iki šių dienų. Ši naujoji sistema labai išpopuliarėjo ir gandai apie Gvidą pasiekė net patį popiežių Joną XIX-ąjį. Kadangi popiežius nemokėjo iššifruoti naujosios sistemos, šis pasikvietė Gvidą į Romą apmokymams. Jis buvo be galo laimingas ir patenkintas naujais Gvido pasiekimais. Tačiau Gvidas ilgai Romoje pasilikti nebegalėjo. Čia gyvendamas jis susirgo ir jam teko palikti miestą. Gvidas grįžo į Arezzo miestą, tik šį kartą vienuoliai jį pasitiko su džiugesiu, visai pamiršę praeities nesantaikas.

Savo autobiografijoje "Epistola Michaeli monaco Pomposiano" jis detaliai aprašo savo gyvenimą paminėdamas įvairius iššūkius, su kuriais teko susidurti, pasiekimus, džiaugsmus ir skaudulius. Išsamiai papasakoja apie savo didžiausią pasiekimą - solminizaciją, sukėlusią dideles intrigas, diskusijas bei pripažinimą. 


Kaip Gvidas sugalvojo natų pavadinimus?
Tuo metu jau egzistavo daugybė įvairiausių grigališkų choralų. Grigališkasis choralas tai liturginis giedojimas, skirtas apeigoms ir atliekamas vienu balsu. Giesmių buvo šitiek daug, jog vykstant įvairioms didesnėms šventėms, tapdavo vis sunkiau giesmes atsiminti. Viena iš populiaresnių giesmių buvo 
himnas šv.Jonui Krikštytojui lotynų kalba, kurio autorius Paulus Diaconus. Pirmo posmelio tekstas buvo šitoks:
1. Ut queant laxīs
2. Resonāre fibrīs
3. Mīra gestōrum
4. Famulī tuōrum,
5. Solve pollūtī
6. Labiī reātum,
7. Sāncte Iōhannēs.

Kiekviena nauja eilutė prasideda laipsniškai aukštesniu garsu:

Gvidas Arecietis pastebėjo giesmėje šią laipsnišką slinktį ir nutarė gamos garsus pavadinti tais skiemenimis - UT RE MI FA SOL LA. 

Tik 1600 m. italų muzikologas ir humanistas Giovanni Battista Doni, kuris išsamiai tyrinėjo senovės muziką, pasiūlė UT pavadinimą pakeisti skambesniu DO pavadinimu, o SI garsui įvardyti nusprendė panaudoti "Sancte Iohannes" (Šventas Jonas) inicialus.

Iki šių dienų mes įvairias melodijas dainuojame šiais garsų pavadinimais. Šis melodijų dainavimas skiemeniniais garsų pavadinimais vadinamas - solmizacija.

Tai ne vienintelis Gvido nuopelnas. Nuo IX amžiaus egzistavo dvi linijos, kuriose vienuoliai užrašinėdavo garsus: raudona linija žymėjo FA garsą, o geltona - SOL. Garsus užrašinėdavo ne natomis, o NEUMOMIS (gr. ženklas, lot. rankos mostas). Neumos tai įvairūs ženklai - kableliai, taškeliai, brūkšneliai, žymintys apytikrį aukštį ir kryptį.

Tačiau tokia sistema buvo labai ribota. Gvidas penklinę praplėtė dar dvejomis linijomis, o neumas pakeitė rombo ar kvadrato formos ženklais - NOTA QUADRATA.

RAIDINIAI PAVADINIMAI

Raidinius garsų pavadinimus pradėta vartoti senovės Graikijoje. Vėliau raides, kaip konkrečių garsų pavadinimus, perėmė viduramžių teoretikai (Boecijus, Huckbaldas). Juos įsiminti ypač paprasta: natoms įvardyti panaudotos pirmos septynios abėcėlės raidės A B (Lietuvoje, Vokietijoje, Skandinavų šalyse B raidę keičiame H raide) C D E F G.
A - LA
B (H) – SI
C – DO
D – RE
E – MI
F – FA
G – SOL

Būtent tokius garsų pavadinimus išvysite atsivertę gitaros natas ar ieškodami savo mylimų dainų

Aukštinant garsą prie raidės prirašoma galūnė - is. Žeminant - es. Minorinės dermės žymimos mažąja raide arba papildomai prirašant raidę "m". Mažorinės dermės - didžiąja. Norint užrašyti konkretų natos aukštį prie natos prirašomi skaičiukai, žymintys konkrečią oktavą. Plačiau apie šį žymėjimą skaitykite pamokoje apie oktavas

Pasitikrink žinias:
Kokie yra skiemeniniai garsų pavadinimai?
Kokie yra raidiniai garsų pavadinimai?
Kas buvo Gvidas Arecietis ir kokie jo nuopelnai?
Kas yra neumos?
Kas yra nota quadrata?

Pamoką paruošė Karolina Ramonė

Comments

Diana
4 months ago

Labai puikiai paaiškinta

Silvija
a year ago

Laba diena. Dėkoju Jums už tokį trumpą, informatyvų pristatymą su pavyzdžiais 🙂

Add comment