Laukinės rožės, augančios šalia mano medinio namelio

Published on 18 March 2020 at 08:55

Edward MacDowell – vienas ryškiausių amerikiečių romantizmo epochos kompozitorių, pianistų bei pedagogų. Gimęs ir augęs New York mieste, muzikos pasaulį pažino mokydamasis pas venesualietę, vieną žymiausių tų laikų pianisčių Teresa Carreno.

Teresa Carreno stulbino pasaulį savo pianistiniais sugebėjimais, jausmingumu, o publikoje praminta - „fortepijono Valkirija“.

Vėliau muzikinių įgūdžių Edward'as keliavo mokytis į Europą. Europoje susipažino su žymiausiais kompozitoriais, susitiko net su F.Liszt'u. Edward'as visuomet buvo vienas gabiausių mokinių klasėje, nors kūryba neapsiriboja tik mokslu - muzikoje visuomet galime įžvelgti ar pajausti žmogaus vidinį pasaulį.

Klausyti MacDowello kūrybos tampa kur kas įdomiau, kuomet sužinome konkrečias detales apie patį kompozitorių:

Edward'as buvo labai jautri asmenybė, bei išgyvenęs sezoninius emocijų sutrikimus. Tai tokie sutrikimai, kuomet kiekvienais metais, kažkurį konkretų laikotarpį (dažniausiai tamsiausią periodą) žmogus išgyvena depresijos simptomus.

1896m. Jis buvo pakviestas įsteigti muzikos katedrą Kulumbijos universitete, tačiau dėl didelių nesutarimų su vadovybe, Edward'as atsistatydino. Jis tapo publikos atskirtuoju. Visa tai jį slėgė, kol galiausiai Edward'as tapo infantilus ir niekada nebegrįžo į normalią būklę.

Edward'o kūryba labai jausminga, programinė. Beveik visi kūriniai turėjo ryšį su literatūra arba vaizdais. Edward'as kūrė simfonines poemas, orkestrinius kūrinius, dainas, tačiau ryškiausiai MacDowell'as atsiskleidė savo fortepijoninėse miniatiūrose. Kūrė daug ciklų fortepijonams, o vienas jų yra „Woodland Sketches“, kurių pirmoji dalis - „To a Wild Rose“.

Mariana, Edward'o MacDowell'o žmona, prisiminus šios dalies sukūrimo istoriją pasakojo - „mano vyras, prieš einant į savo medinį namelį, vietoje mankštos, pusryčių metu sukurdavo po kelis taktus muzikos. Dažniausiai, MacDowell'as tokius fragmentus išmesdavo, o šį rytą, kuomet kūrė „To a Wild rose“ motyvus, prirašytą popierių jis sulamdė ir sviedė į krosnį. Vis tik Edward'as neturėjo įgūdžių taikliems metimams, todėl nepataikė įmesti į ugnį. Mariana, vietoje to, jog išmestų rytinius muzikos motyvus, juos surinko ir sulipdė detales atgal, paskambino natas pianinu ir nusprendė užrašus pasilikti. 

Kuomet vėliau Edward'as grįžo iš savo medinio namelio, Marian'a parodė jam jo užrašus ir tarė, jog „tai žavi maža melodija“. 

Edward'as atidžiau žvilgtelėjęs sutiko su savo žmona „melodija tikrai nebloga – labai paprasta. Ji verčia mane mąstyti apie laukines rožes, augančias šalia mano medinio namelio.“

MuMok - supraskime muziką kartu!


«   »

Add comment

Comments

There are no comments yet.