Esu Viktorija – profesionali dainininkė ir muzikos pedagogė.

Savo santykį su muzika pradėjau besiklausydama tėvų, dainuojančių širdį virpinančias savo vaikystės ir jaunytės dainas, perduotas iš lūpų į lūpas. Ir savo dviejų vyresnių brolių grojimo pučiamaisiais instrumentais – fagotu ir valtorna. Mano tėvai – užkietėję muzikos mylėtojai, jaunystėje užsidirbdavę dainuodami ir grodami vestuvėse. Dainuoti mėgdavo ir seneliai. Nebuvo nei vieni profesionalai, bet dainingasis lietuvių genas neaplenkė nei mamos, nei tėčio šeimos. Ir štai aš, būdama 5-erių metų ir nusekusi brolių pėdomis, jau parengiamuosiuose Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos kursuose.

Į darželį pradėjau eiti pakankamai vėlai, panašiu laiku pradėjau lankyti “Čiurlionkės” parengiamuosius kursus. Darželyje labiausiai laukdavau muzikos pamokų ir pasirodymų. Muzikos mokytoja duodavo man dainuoti gražiausias ir sudėtingiausias dainas. Jau būdama penkerių tvirtai troškau užaugusi tapti dainininke,  šokėja bei aktore.

Tačiau baigiantis parengiamiesiems kursams teko padaryti pertrauką dainavimui. Stojant į pirmą klasę Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, mokytojai mane paskatino pasirinkti smuiko specialybę. Kadangi smuikas nebuvo mano mėgstamiausias instrumentas po ketverių griežimo metų nusprendžiau toliau tęsti savo muzikinį kelią pasirinkdama chorinio dirigavimo specialybę. Taigi, prasidėjo gausūs choro ir dainavimo užsiėmimai, o po poros metų ir dirigavimo. Chorinio dirigavimo paslapčių mane mokino choro dirigentas, kompozitorius, pedagogas Jurijus Kalcas. Esu labai dėkinga savo mokytojui už jo atsidavimą, nuoširdų darbą ir perduotas žinias.

Maždaug 10-oje klasėje supratau, kad esu pasiryžusi siekti nuo darželio laikų išsvajotojo dainininkės kelio. Man labai padėjo su manimi papildomai dirbusi ir stojamiesiems Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ruošusi mano dainavimo mokytoja mokykloje - operos solistė Laima Jonutytė-Lileikienė. Savo dainavimo įgūdžius tobulinau lankydama parengiamuosius dainavimo kursus akademijoje pas man labai brangią profesorę, žymią Lietuvos dainininkę Reginą Maciūtę. Po metų įstojusi į akademiją, tęsiau bakalauro studijas ir toliau profesorės R. Maciūtės klasėje.

Antrais studijų metais įvyko vienas nuostabiausių ir labiausiai mano gyvenimo kelią pakreipusių įvykių – tai ansamblio B2 sukūrimas su mano kurso studentais dainininkais. Ši veikla lydi mane iki šiol ir yra viena mano širdžiai artimiausių. Per kelis ansamblio gyvavimo metus buvo nemažai pakeliauta, išbandyta daugybė įvairių muzikos stilių bei žanrų, sudalyvauta įvairiausiuose koncertuose bei projektuose, sutikta ir bendradarbiauta su menininkais iš Lietuvos ir ne tik.

Pabaigusi studijas ir įgijusi dainavimo bakalauro bei gretutinių muzikos pedagogikos studijų diplomus, nusprendžiau tolesnį studijavimą kol kas (bet tik kol kas) atidėti į šoną ir toliau tęsti gyvenimo mokyklą. Iki pandemijos pradžios suspėjau sudalyvauti keliuose prestižinio choro EuropaChorAkademie projektuose Vokietijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Nuo 2020m. spalio mėn. pradėjau dirbt savo mokyklos NMKČMM, kurią baigiau dar atrodo visai neseniai, fonotekoje (paprastai tariant, muzikos ir vaizdo įrašų biblioteka) garso režisiere. Čia dirbu iki šiol.

Pedagoginis kelias atkeliavo į mano gyvenimą visai netikėtai, bet greitai pavergė mano širdį. Dar studijų laikais, pažįstama studentė man perleido savo dainavimo mokinę, nes pati turėjo išvažiuoti toliau tęsti studijų užsienyje. Taip ir susipažinom mudvi su mokine, kuri pas mane ateina iki šiol. Esu labai dėkinga jai, kad leido man, dar nepatyrusiai akademijos studentei, eksperimentuoti, ieškoti, kas ir sąlygojo mano pedagoginio kelio pradžią.

Mokinu ne tik dainavimo, bet ir pianino. Su pianinu mane sieja labai tamprus ilgametis ryšys. Visada labai mėgau šio instrumento skambesį, o ir nuo pirmosios klasės “Čiurlionkėje” turėjau pianino pamokas. Kai pakeičiau specializaciją iš smuiko į chorinį dirigavimą, pianinas tapo net labiau sustiprintas, bet tai manęs nei kiek negąsdino, nes labai mėgau šį instrumentą bei turėjau pačią nuostabiausią pianino mokytoją Janiną Karalienę, kuri įskiepijo labai stiprią meilę tiek pianinui, tiek apskritai visai muzikai. Šis ryšys niekur nedingo ir dabar. Mielai prisėdu paskambinti savo mėgiamų Ravelio, Debussy, Šopeno pjesių, taip pat Bacho fugų ar Beethoveno sonatų.

Šiuo metu, turiu keletą pačio įvairiausio amžiaus, gabumų ir poreikių mokinių. Noras dalintis savo žiniomis, ieškoti, kartu augti, siekti abipusio ryšio, skleisti meilę muzikai daro šią pedagoginę veiklą labai artimą mano širdžiai. Tiek daug atradimų ir tiek daug visko galima sužinoti apie muziką, o svarbiausia – apie save!