Ieva Skorubskaitė - dainininkė, choristė, chorvedė, koncertmeisterė, pedagogė.

Esu kiliusi iš nedidelio Kaišiadorių miestelio. Gyvenimas ten teka ramia vaga kaip ir daugumoje nedidelių Lietuvos miestų. Mano manymu žmonės dažnai yra linkę svajoti apie tai, ką norėtų turėti ir kuo norėtų tapti. Puikiai pamenu, kai su sese ir draugėmis žaisdavome suaugusių žmonių gyvenimus bei vadinome tą žaidimą „Namais“ - kurėme namus, auginome vaikus ir ėjome į darbus. Mūsų darbas buvo labai įdomus, mes buvome dainininkės ir mūsų darbo vieta – didžioji muzikos scena. O „scenoje“ dainuodavome tuo metu labai populiarių atlikėjų, tokių kaip Britney Spears ar Back Street Boys dainas.

Tame mažame miestelyje ir muzikos mokyklą pabaigiau. Mama klausė, kokiu instrumentu norėčiau groti. Ją kiek nustebino mano noras groti... dūdmaišiu. Buvau informuota, jog tokios specialybės muzikos mokykloje nėra. Fortepijono mokytojos tuo metu negalėjo priimti nė vienu mokiniu daugiau, todėl man pasiūlė stoti į chorinio dainavimo specialybę, kur gausiu ir fortepijono pamokų. Ten ir prasidėjo mano muzikantiškas kelias, kuriuo einu dar ir šiandien.


Po muzikos mokyklos įstojau į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, kur baigiau choro dirigavimo studijas. Studijuojant konservatorijoje galutinai įsimylėjau chorinę muziką. Mylėti muziką išmokė nuostabūs dėstytojai V. Masienė (choro dirigavimas), J. Žemaitienė (fortepijonas), I. Vaičienė (fortepijonas), I. Gražulytė (solfedžio), Danguolė Vaitkutė (solfedžio), Donatas Jokūbonis (choros studija), Larisa Gasiūnienė (muzikos teorija) ir kiti puikūs dėstytojai, kurie manim ir mano kursiokais rūpinosi kaip savo vaikais.


Kaune studijuojant dainavau choruose „Cantate Domino“ (dir. R. Daugėla) ir „Saluto“ (dir. R. Štreimikytė). Dainuojant šiuose choruose pirmą kartą pajutau ką reiškia džiaugtis muzika kartu su dideliu būriu žmonių. Apskritai mokymasis konservatorijoje man priminė Hario Poterio studijas Hogvartse.


Studijas tęsiau Vilniuje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje prof. P. Gylio klasėje. Čia žinias gilinau pas tokius pedagogus kaip doc. J. Patamsienė (fortepijonas), lekt. L. Dubosaitė (muzikos pedagogika), doc. L. V. Lopas (chorinių partitūrų skaitymas), prof. dr. J. Žukienė (lietuvių muzikos istorija), prof. V. Augustinas (solfedžio).


Dar mokantis Kaune sužinojau apie stiprų profesionalų chorą „Jauna muzika“. Jau tada tyliai pradėjau svajoti apie dainavimą šiame chore. Vadovas V. Augustinas buvo mano solfedžio dėstytojas akdemijoje. Didelė dalis dabartinių „Jaunos muzikos“ choristų atsiduria chore pastebėti V. Augustino jo solfedžio paskaitose. Taip atsitiko ir man. Mano svajonė vėl išsipildė po kelerių metų tylaus tikėjimo!


Dainuoju šiame chore jau aštuonerius metus. Pastaruoju metu dažnai su šiuo choru atlieku solo partijas. Dainavimas „Jaunoje muzikoje“ man buvo didžiausia ir reikšmingiausia muzikantiško gyvenimo ir atlikėjiškumo mokykla. Šis choras geba atlikti itin sudėtingas programas, yra žinomas ne tik Lietuvoje bet ir pasaulyje, dėl to dažnai yra kviečiamas koncertuoti užsienyje. Choro vadovas V. Augustinas yra nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, pripažintas chorinės muzikos kompozitorius, kurio muzika atliekama visame pasaulyje. Jis yra buvęs roko grupių „Saulės laikrodis“ ir „Antis“ narys. Man jis yra gyva legenda ir man yra garbė dainuoti V. Augustino vadovaujamame chore.


„Jauna muzika“ yra ne vienintelis kolektyvas kurio dalimi esu arba buvau. Dirbu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyrų choro „Kariūnas“ chormeistere ir koncertmeistere. Esu vokalinio ansamblio „B2“ chormeisterė ir dainininkė. Buvau valstybinio choro „Vilnius“ dainininke. Dalyvavau ne viename projekte su Vokietijos tarptautiniu choru „EuropaChoirAkademie“.


2019 m. pavasarį dainavau Venecijos bienalėje lietuvių paviljone pristatytoje operojeperformanse „Sun and sea Marina“. Už šį pasirodymą Lietuvos paviljono komanda buvo nominuota „Auksiniu liūtu“ už geriausią Nacionalinį pasirodymą. „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimuose už novatoriškus ir originalius teatro sprendimus šios operos-perfirmanso kūrėjoms R. Barzdžiukaitei, L. Lapelytei ir V. Grainytei buvo skiriamas B. Dauguviečio prizas.